sustovėti

sustovėti
sustovė́ti 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti. 2. intr. kartu sustoti: Drūtai (glaudžiai) sustovėti N. 3. tr. NdŽ stovint, laukiant ką laimėti, gauti. 4. tr. priminti, pristovėti (mėšlo): Sustovė́jo mėšlo šmotą gyvuoliai J. Da lig pavasario sustovė́s kelis vežimus mėšlų Skdv. Šiuosmet mūs avys daugel mėšlo sustovė́jo Rod. ║ stovint suminti, suplūkti: Ties užpakalinėm kojom tep sustovė́tas mėšlas, kad negali išlupt Gs. Skujas sustóva gyvoliai – ir yr geras mėšlas Šts. 5. intr. kurį laiką išbūti padėtam, paliktam: Tas popieris šimtą metų sustovė́jęs Krš. Jei nesunešioji [skepetos], tai sustóvi Lp. | refl.: Žemuogės kaip susistovė́s, eglių sakais atsiduoda Žr. 6. tr. stovint sugadinti: Ką turi, bėdos nėr – vietos nesustovė̃s Trgn. ║ refl. sugesti: Drabužis ir stovėjimu susistóvi Rmš. 7. refl. per ilgą laiką susigulėti, susislėgti, sukietėti: Kiek ans i susistóva, ans galia par žiemą būti, toks kupstis šieno Jdr. Iš laidario išvežė mėšlus susistovė́jusius Jdr. Susistovėti tura mūras Plng. Skalus beržas susistóva, supentė[ja] į ragą Šts. Susistovė́jęs [molis], kietas kaip akminas Krš. Antsidėsu skrybelę, juo susistovė́tum plaukai Slnt. Jeigu gerai namas susistovė́jęs, tinkai neskyla Kair. Paržiem mėsos susistovė̃s Ds. Matyti, kad iš jūros vandens, išdžiūvusio tame duoburėlyje, susistovėjo toji druska Š. 8. refl. NdŽ, DŽ1, Jnš išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių, pagerėti: Susistovė́jęs alus geresnis Kp. Aruoduose kvepėjo dar nespėję susistovėti rugiai rš. Tas sausas vynas esąs susistovė́jusios sultės Krš. Padaryti vaistai turia susistovė́ti Skdv. 9. intr. sustingti, užšalti: Sustov gelmė R174, MŽ230. Gelmė viršuje sustov N, BbJob38,30. 10. intr. būti išdėstytam, sudėtam, sutvarkytam: Ardys, žiūrės, kaip ana (radijas) sustóva Krš. Muštuvai – kur skietas sustóva su nytėms Gd. Po vidų beveiząs, kaip kas sustóva Als. Par tą naktį [vagys] ištyrinėjo, kame kas sustóva Lž. A tu barkis, a nebarkis, aš tę nagų nekišiu – nė aš žinau, kaip tę kas sustóvia, nė nieko! Škn. 11. intr. būti, reikštis, vykti: Nepasakiau aš anam, kame prontas sustóva Žr. 12. intr. priaugti, padidėti, prisidėti: Buvo aštuoni šimtai, dabar jau vienuolika – trys procentai sustovė́jo Gs. 13. refl. nustoti tekėti, cirkuliuoti: Susistóva, neišsivaikščio[ja] raštininkams krau[ja]s, i serga Krš. [Diemedžio] gėrimėlis skiedžia susistovėjusį kraują rš. 14. intr. elgtis, laikytis: Tas y[ra] riktingas žmogus, ans visur gerai sustóva KlvrŽ. 15. intr. išgyventi: Retas lig šimto metų tesustóva Dr. \ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • apstovėti — 1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovėsiu Lp. 2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln). 3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti. 4. refl. apsiprasti stovint …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustovinti — tr. 1. Šts palikti, kad atsistovėtų, išsiklojėtų: Nustõvinau linus – gerai spalį meta, būs gera skara Rt. 2. DūnŽ, Mžk, Tl, Lpl, Rt laikyti padėjus, kad atsiskirtų, iškiltų į viršų ar nusėstų (pieno riebalai, nuosėdos): Vasarą šulinė[je] pieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustovėti — š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovėti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų NdŽ. Kol nustova kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustovi? Srv. Jau tik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parstovėti — tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovėjom klevo grindeles …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastovėti — intr. 1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovėjo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovėjo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstovėti — Š 1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Perstovėjo gerą valandą NdŽ. Parstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną partovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas parstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • piestovėti — (dial.) žr. pristovėti 7: Jam piestovėjo uostukai Krg. stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastovėti — Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovėjau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovėj[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”